Kuomet buvau maža, šventės būdavo didelė pompastika. Būdavo ir sniego, buvo labai gražių akimirkų, o brangesnė dovana atstodavo svarbumo skalę. Dabar geriausios dovanos tos, kurios primena Tau, ką reiškia jausti ir ką reiškia būt draugu. Ką reiškia tą emocija, kuomet gauni dovaną ir kuomet išpakuoji ją. Arba kuomet paskaitai mielą laiškelį, kuri gavai nuo brangaus žmogaus. Tuštumos nebelieka o širdyje prasideda Kalėdos. Kuomet atsikeli pakylėtas, net nekyla abejonių, kad stebuklai pildosi ir kitą kartą nutiks kažkas tokio, kas privers Tave pasijausti laimingam.
Iš vienos pusės, dabar labai džiaugiuosi, kad užaugome ir labiausiai vertiname tas dovanas, kurias galime pajausti ir perteikti kitiemas. Kuomet didžiausia dovana- demesys ir gražus žodis. Kuomet didžiausias pasiekimas, ne tai, kiek fainų žmonių sutikai, bet suvokimas, kad turėjai puikią galimybę juos visus sutikti. Geriausias įvykis, ne tas kur facebooke sulaukė daugiausiai laikų, o tas, kuriuo kartais gyveni pilkom dienom ir pasakojant akys spindi iš džiaugsmo ir vėl perteikti tai. Arba tie, kuriuos lygišiol prisimeni. Kaip pati lietingiausia diena būdavo tiesiog diena, ir lietus jos nesugadindavo. Geriausias rytas ne tas, kuomet pramiegi pusę dienos, o tas kuris prasidėjo su šypsena ir kuomet iki pietų padarai visus reikalingiausius darbus. Jaučiu, per šias Kalėdas mano vertybės pasidarė visai kitokios, negu prieš pora metų. Svarbūs tampa tie dalykai, apie kuriuos seniau kalbėdavom, o dabar siekiame jų labiau negu vaikai saldainių.
Noriu jaukios šventės.
Kartais viskas ko reikia, grįžti namo, pasidaryt arbatos, kad ir kaaaip durnai tai skamba, ir giliai širdyje pajausti, kad esi namuose. Esi ten kur turi būt, žmonės Tave myli, Tu esi toks, koks nori būti, o tai ką galėjai pakeisti - pakeitei, o ko nepakeitei, tas dar bus.
Nenustok svajoti, nes ne visada namus atrandame iš pirmo karto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą