Gyvenime būna daug kelių kuriais mes galime eiti. Vienus pasirenkam atsitiktai ,neklause nieko ir elgdamiesi taip,kaip mum atrodo reikia. Kitus renkames dėl to,kad kiti mūsų to prašo, ir negalvoja,kad galbūt tai nuves mus ne ten kur reikia ? Kitą kelią renkames ir tada,kada žinome ko norime ir esame tikri,kad tai pakeis dabartinį taką,kuriame vis dar stovime pasirinkimo kryžkeleje. Vieni veiksmai mus automatiškai paverčia darbščiais ir atsakingais,kiti mus paverčia apatiškais ir skatina mus nuobodžiauti. Dažnai nepagalvojame,ar pasirinkome savo kelią ir jį eiti būna labai sunku. O kartais ,jautiesi kaip žuvis vandenyje. Pamenu,prieš pora menesių,savaičių keli maži dalykai (gal ir dideli ) sujaukė visus planus ir išmetė viską ne į tas vietas . Toks jausmas,lyg tai kas turėjo nutikti nutiko . Neišvengiamai. Ir tai privertė susimąstyt. Bet tada norėjosi bėgti ,daryti,taisyti situacija. Ir tuo metu 'kažkas' buvo geriau negu nieko.Tuo metu viskas ėjo taip lėtai,kaip būna filmuose arba kuomet labai kažko lauki ir rodos visas laikas eina taip lėtai jog per tiek spėtum tiek padaryt. Tačiau tokiom akimirkom ,Tu daug ką supranti. Tas laikas ir tie dalykai Tau duoda tai,ko dažniausiai mes per skubėjimą,lekimą ir begimą nespėjame - laiko pamąstyti. Pagalvoti apie save,kas Tau idomu. Ko tu nori. Pagulėti lovoje žiūrint į lubas,o kitą dieną jau žinot,kad kas buvo vakar- buvo vakar,o kas bus - priklauso nuo Tavęs. Ir gal man ir atrodė ,kad viskas krenta,bet tuo metu geriausios pamokos ir buvo išmoktos. Kad draugystė,nesvarbu kokia yra labai stiprus dalykas. Kad nauji žmonės,kurie Tave įkvepia ir Tavim tiki ,veda Tave į priekį ir padėda iš naujo tikėti savimi. Kad ribos,kurias mes nusistatome yra tik mūsų baimės vaizdas. Kad dalykai,kurie teikia laimę yra patys svarbiausi. Kad kalbėjimas ir judėjimas iš patogios vietos,gali būt kažko naujo pradžia. Kad yra žmonių ,su kuriais jautiesi kaip namuose,ir Tau nereikia stengtis. Kad nebekalbi su tais,su kuriais ir nebuvo apie ką kalbėt ir kurie niekada nestūmė Tavęs į priekį. Kurie pasakydavo 'nesiparink' . Bet kiti dalykai yra išmokstami. Ir galiausiai Tu sėdi,valgai pyragaitį ir suvoki,kad visada taip būna. Krenti,pakyli,eini. Bandai. Nepaeina. Bandai dar - štai,Tu jau kažkas. Ir tai veda prie visko,kas geriausia. Aš tikiu,kad bus gerai. Pusiaukeleje būna sunkiausia. O po lietaus,visada atsiranda saulė.
