Sentimentai

Yra klausimų, į kuriuos patys negalime atsakyt. Kodėl mum skani arbata be cukraus ir kodėl keliames šeštą ryto,nors į darbą devintai.  Yra dalykų,kurių negali paaiškint- kaip jie įvyko,kodėl ir kokia įtaka Tu pats turėjai tam,kad tai įvyktų. Negali nupasakot kitiems  ,nes nerandi tam žodžių. Yra klausimų ,kurie kompromituoja ir leidžia ne tik pažinti žmogų bet ir pajausti įdomumą. Būt užkabintam ir net nesipriešint,nes tai yra kažkas,kas palaiko ryšį. Yra klausimų, į kuriuos nesinori atsakyt,bet ir nesinori atsakyt "nežinau", kad neprarasti susidomėjimo. Yra tokių žmonių kurie mums yra tarsi neįminta mįslė ir tai intriguoja,kad pati nebesupranti savęs. Mes nuolat maišomes savo gyvenime užduodami sau milijonus klausimų be atsakymų. Užduodami sau klausimus,kurių atsakymus žinome. Kaip pavyzdžiui,kodėl kai kurie žmonės mus taip veikia? Kitaip negu įprastai. Arba kodėl žmonės su kuriais nebendrauji kiekvieną dieną ir nesusitinki išgert kavos veikia Tave tarsi turėtum dvi asmenybes ? Kodėl neklausiam,kodėl dangus mėlynas,o žiemą mažai sniego ? Kodėl kartais bijome paklausti žmonių,klausimų,kuriuos mes norime sužinoti. Kartais jaučiuosi tokia sentimentali. Kaip žiūrint nuotraukas palenkiu galvą ir galvoju,kad tuomet buvo kažkas tokio,kas nesikartos. Kad būtent ta akimirka buvo tokia unikali, kurios net filmai ir pastangos neatkurtų. Kaip važiuojant per svetimą miestą, žiūri pro langą ir per radija suskamba tavo mylima daina ir tuomet jautiesi kaip tikriausiuose namuose. Mes galime būti skirtingose pusėse ,klausyti skirtingų dainų ir gerti skirtingą kavą. Tarp viso to visada bus kažkoks ryšis.  Mes galim sakyti,kad mūsų tai neliečia ,bet mes taip norime tai sužinot. Kaip mintis užplūsta sentimentai ir prisiminimai,aplanko jausmas,kad Tu lyg ir skęsti,bet kaip ir ne. Kaip ir ,kažkas Tave laiko,labai stipriai ,bet ir Tu pats nesipriešini ir nenori to paleisti. 
Ir kas baisiausia,kad kiekvieną kartą prisirišus prie žmogaus, bijai,kad vėl būsi įskaudintas.Viskas gali klostytis gerai,bet visados bent viena šukė bus Tavo rankose. Ir tik nuo Tavęs priklauso,kurioje kelio puseje ją išmesi . Arba suklijuosi. Kartais ir rašyti tampa taip sunku,nes tai ką nori pasakyt susimaišo su tuo,ką nori parašyti ,o tada galvoji,ką galvos kiti ir tada galvoji,kodėl jie galvos,ir tada pradėdi galvot,kodėl išviso apie tai galvoji. 

Share: