Too young to fly away,

Kartais žmonės tiesiog išeina. Jų nereikia prašyti, jų nereikia pamiršti, jie tiesiog išeina. Viena dieną atsikelęs suvoki, kad jų Tavo gyvenime nebėra. Jie gyvi ir jiems viskas gerai, jie vis dar dedasi du šaukštelius cukraus į arbatą ir surūko pakelį per dieną. Tiesiog jie - nebe Tavo. Jų Tau nėra, o ir jiems Tavęs nėra.  Žiemą, kuomet daugiausiai laiko praleidžiame tamsoje, sunku patikėti, kad tam tikri dalykai turi pabaigą. Kartais sunku suvokti, kad tai, ką turi šiandien, nebūtinai turėsi rytoj. Kad jeigu šiandien esi visiškam dugne, rytoj nebūtinai turėsi jame būti. Kartais pagalvoju, kad priimant naujus žmonės, mes jiems žymiai labiau atsiveriam, nes kažkodėl, nebijom. Ir būna taip, kad žmogų per tris menesius pažįsti žymiai geriau, negu žmones, su kuriais gyveni dvidešimt metų. Kaip pagalvoji, kiti laiko Tave melage, išdavike, sako, kad nemoki paskirstyti laiko ir pasiaukoti. Tuo tarpu kiti Tau pasako ačiū ir su malonumu Tavęs klausosi, net jeigu yra pavargę. Ir poto, iš žmonių, kuriem nedavėm net laiko, reikalaujame to, ko patys nepaaukojom savo laikais. Viskas keičiasi labai greitai, vieną dieną Tu vienoks, kitą dieną - jau mąstai kitaip. Suvoki, kad ankščiau darei daug klaidų, rinkaisi ne tuos žmones, ir netobulėjai. Ir kad ir kaip netikėtum, kad nuo aplinkos priklauso kokie būsime mes, pastebi, kad tai labai susije. Vieni džiaugiasi tuo, kad ryte būna geras oras, kiti tuo, kad sena draugystė ir vėl tampa kaip nauja. Šiandien puiki diena pradėti kažką naujo. Tai reiškia, palikti užnugarį tai, kas buvo seniau ir eiti pirmyn. Ir viskas kas buvo seniau, kas nepavyko, arba dabar tiesiog neturi reiškmės, matyt nutiko todėl, kad ir mes nesugebėjome būt tikri patys sau. Žinom, kaip išvengti tam tikrų nejaukių situacijų, tačiau vietoj sprendžiant jas mes bėgam.
Ir kaip gera bėgti, kaip nėra sniego ir neslysti, nes jautiesi tvirtai stovintis ant žemes ir valdantis situacija. Kaip gera jausti, kad gali kažką pakeisti ir gali pradėti šiandien.
Ir net pačiame žiemos viduryje, pamačius saulėtą dangų vis kažkaip pasidaro geriau. Ne tai, kad yra blogai, bet pasijauti geriau. Ir gyvenimas pasidaro kažkiek gražesnis. 
Kuomet sumaištyje bandai ieškoti teisingų detalių, užtrunki ilgiau, negu planuotai, bet gerai, kad rytas už vakarą protingesnis ir rytojus už šiandieną pranašesnis.
Nors šiandien šokit gal ir nesinori, bet pakalbėti ir išgert kavos - labai.
Ir vis tie dūžtantis indai tampa puikiu pretekstu nusipirkti naują puodelį. 
Gražesnį, brangesnį ir sielai artimesnį.


Saulėti linkėjimai,

Greta

Share:
Read More