Netikėtai mane aplanko mintys, o kas būtų, jeigu aš imčiau rašyti apie tarkime, mitybos įpročius, tai ką aš valgau arba tai, kas man skanu. Būtų keista, man, atsiverti į visiškai kitokią prasmę perduodantį tekstą. Juk tekstui, kaip ir žmonėms, reikia susidomėjimo, reikia jausmo ir dėlionių. O dėlionės yra visas mūsų gyvenimas, čia kaip puzlė kurioje labai daug detalių, o jos visos tokios panašios - kad sunku, nes nežinai, kada teisingai ją sudėliosi.
Būna dėlionių, kaip jūra - viskas labai panašu, o nepastebėjote, kad kai jūra rami, jos paveikslą iš mažų detalių sudėlioti yra dar sunkiau negu sujungti banguotojos jūros foną, kuris kardinaliai skiriasi nuo ramios pastarosios versijos. Juk gyvenimas ir susideda tai iš bangų tai iš ramybės. Būna labai ilga laiką viskas ramu, o tada, pradėdi mąstyti - nu čia jau per gerai, juk taip nebūna. Ir vietoj to, kad leistum lietuj tave nuliūdinti, leidi sau save nuliūdinti ir darai kažką...ko pati negali paaiškinti.
Kartais mes esame ir statytojai ir naikintojai viename ir mums labai sunku varijuoti. Žiūrėk, vieną dieną, tu toks sėkmingas ir tau sekasi, o galvoje - ramybė, o žiūrėk kitą dieną- audra. Čia realiai, kaip Niujorke - aną savaitę - 15 ir sniegas, dabar 24 laipsniai šilumos, rytoj 2 laipsniai šalčio. Labai keblus tas mūsų gyvenimas, niekada negali užtikrinti, bet visada gali keisti. Negali keisti situacijų, bet gali keisti mąstymą ir požiūri.
Kai negaliu atsikelti iš lovos, aš pagalvoju, kad o gal vat šiandien man pasiseks? Galbūt banguota jūra pabangavus jau nusiramino, o galbūt ant palangės stovinčio vazono gelė pagaliau išskleidė tą ilgai lauktą pumpurą? Galbūt kažkur, labai labai toli arba prieš pat nosį, slypi visi atsakymai, kurių mums reikia. Ir iš tiesų tos ramios būsenos reikia ieškoti ir pačiam ją sau susikurti. Juk niekas pasaulyje nepasikeis, jeigu akimirką ar valandą šioje dienoje skirsime sau ir pabūsime ramiai. Niekas nesugrius, bet gal sutvirtės. Juk tai, kas labai ilgai laukiama, tampa žymiai labiau vertinama, o po visko, kai atrodo, jau susitaikei eiti lėtu žingsniu, tu užeini į kambarį ir matai jog viskas yra savo vietose. Ten kur turi būti, taip, kaip turi būt

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą