Kai kartais tam tikri dalykai įgauna kitokią prasmę, kai keičiasi požiūriai, plaukų spalvos, jų ilgis. Kai keičiasi orai ir žiemą pakeičia pavasaris, o lietus tampa vis gaivesnis. Iš tiesų, matai, kad mes nepastebime kaip mes gyvename? Mes nepastebime, kad kažkas keičiais, o poto jaučiames praleidę kažką svarbaus. Nors patys pamiršome. Viską pradedam nuo gimtadienių, kuriuos pamiršome ir baigiame ties susitikimais, į kuriuos kažkodėl neatėjome, arba atšaukemė juos paskutinę akimirką. Kažkaip ir į tokius dalykus išmokai reaguoti labai naturaliai ir savaime suprantamai. Kaip ir nėra ko pykti, juk va pasaulis bėga ir mes esame tokie maži ir panašiai. Kartais mums atrodo, kad čia nieko tokio ir jausmus pradedame lyginti, kad čia nu beveik tas pats kas va, nukrito guminukas ant žemės pakelei ir viskas kaip seniau. Bet čia biški pro šoną. Ir ištiesų, viskas tampa taip netirka kaip kalba eina apie mus. Apie mane, tave, juos, jas, visus. Kad nu viskas nėra taip gerai ir taip fainai. Kiek kartų į klausimą kaip sekasi esi išgirdęs žiauriai nuoširdų "Geeraaaai", kuomet žmogus net nusišypso ir turi ką papasakot. Kiek kartu patys numykėm 'ai, gerai, nieko čia ypatingo šiaip, bet viskas kūl' ir bandydami bėgti nuo savo lėvos,keistos, netobulos būsėnos galiausiai atsitrenkėme į save. Viskas yra taip netikra, kad net toks dalykas kaip jausmai tampa netikras ir nestabilus dalykas. Draugystės tampa vienadiene investicija, tikros emocijos tampa nuperkamos ir šiaip, tas tikrumas, kaip jo trūksta. man taip trūksta nuoširdaus juoko, to jausmo, kai kažką darai, judi ir svarbiausia kai jautiesi gyvas. Kokia nuostabi sąvoka - jaustis gyvam. Kada paskutinį kartą jautei, kad gyvenai?
Neįsivaizduoju savęs be kvailų ir logika neparemtų įvykių savo gyvenime. Pasakyt labukas, bėgti į kitą gatvęs pusę, kad pasisveikint, suklupti lygioje vietoje, padaryti kažką kreizi ar random. To, ko nedarai kiekvieną dieną. Ir tada jautiesi, kad wow, koks geras jausmas. Koks geras jausmas bent minutei nustoti galvoti ir tiesiog lėkt. Kartais norisi suvalgyti tobulą keksiuką ir išgerti kavos su kažkokia grietinelę ant viršaus, o kartais keltis šeštą ryto su saulę ir išėjus jausti pavasario kvapą. Aplinkui yra tiek priežasčių šypsotis, jausti ir BŪTI. Gimei- vadinasi laimėjai. Ir man nesvarbu, kad kiti sako, kad tai kvaila, nebrandu,bet juk tai taaaip smagu ir tai taaip gerai. Tai yra dalykai kurių negali nusipirkti.
Ir man velniškai norisi švęst pavasarį, kad būtu jauku būti ir kad būtų kaip seniau.
Ką supratau, kad Tu ir Tavo pasaulis priklauso grynai nuo tavęs. Susikuri viską, susvarbini kažką, paleidi kažką ir vėl iš naujo. O jeigu Jums nefaina būt, tai pagalvokit, ar tikrai esate tas kas norite būt ir ar tikrai nešiojate tuos rūbus kurie Jums ištiesų tinka ir patinka ?
Ir sustojęs supranti, kad net lietus krentantis iš dangaus nėra toks baisus kaip nežinojimas kas aš.
Ir ką jauti. Kas kelią vėja - sulaukia audros, bet po audros juk būna žymiai lengviau. Tiesa?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą