Cinamonas

Aš mėgstu cinamona. Kava su juo . Kaneles su kava ir cinamonu. Žvakes kurios kvepia cinamonu. Jis primena jaukumą ir šilumą. Kartais būna,kaip atsivertus seno sąsiuvinio lapą ,randi jame prirašytus žodžius,frazes kurie tą dieną buvo šovę į galvą,atrodė teisingi ir prasmingiausi ,turintys mintį ir suprantami tik Tau. O kartais,kaip vis prisiruoši pagaliau parašyti arba aprašyti,atsisėdi,užsidėgi vanilinę žvakę ir rašai,trini,perrašai. Rašai,perrašai,ištrini. Galvoji,kaip pradėti naują sakinį,kad skambėtų GERAI ? Ir vėl rašai,perrašai,rašai perrašai. Ir lygiai taip pat,kaip nerašai,bet galvoji,kaip pasielgti. Galvoji,permąstai,padarai sprendimą ir vėl jį pakeiti. Klausai minios,labiau negu klausai savęs. Bėgi nuo savęs ir vėl susitinki su savimi veidrodiniam atspindį. Privengi dalykų,kurie atrodo baisiai. Ir štai aš ir vėl prigavau save- rašau ir ištrinu,perrašau,perskaitau kelis kartus,ir vėl ištrinu nes nežinau ką rašyt. Lengva rašyti kaip liūdesys apgaubia Tave,kaip įsimyli,kaip džiaugsmas liejasi per kraštus arba kaip grįžti iš kelionės. Kaip  padarai tai ,ko kiti nesitikėjo,padarai tatuiruotę arba gerai sušoki. Ir dabar ,kaip paskaitau savo paskutinį įraša,galvoju kiek aš daug norėjau pasakyt ir kiek norėjau pasakyt tam vienam žmogui,kad visa tai netilpo manyje ir tiesiog norėjau rašyti ir rašyti. Bet kaip praeina laiko tarpas,kaip išskrendi ir pasivaikštai po kitą miestą,išgeri jame kavos ir supranti,kad kas dažnai daroma netenka savo prasmės. Jeigu kiekvieną dieną gersi kavą -tu nustosi ją mėgautis. Jeigu kiekvieną dieną skaitysi žurnalą - Tau jis pasidarys neidomus.Pavargsi. Tai normalu. Kiekviena diena neturi būt tokia pati,panaši į visas kitas,panaši į kažkieno kito. Aš jaučiuosi taip gerai,kaip nereikia vaidinti ir meluoti. Nereikia pataikauti ir stengtis atsipalaiduoti. Nereikia vaidinti ,kad juokinga ir kad linki žmogui sekmės.Apskritai,Tu gali būt savimi ! Kaip Tu supranti,kad esi tarp tų žmonių. Kad visi tokie skirtingi,bet pokalbiai su jais ypatingi. Šiandien einant per alėja ir matant apsnigtus medžius ir visur kabinamas lemputes prisiminiau ir tai,kad greit kalėdos. Greitai tas ypatingas metas,kuomet mes stebinsim šalia esančius ir kalbėsime dar nuoširdžiau negu bet kada. Aš ir vėl norėjau parašyt kažką gero,o išėjo minčių kratinys. Man atrodo,supratau vieną mažą tiesą. Apie gyvenime nereikia rašyt. Gyvenimą reikia gyvent. Nes tik tada,Tu turėsi ką rašyt.
Iki greito.
Greta

Share: