Norėjau padainuoti,bet prisiminiau,kad nemoku dainuot

Gegužė yra vienas iš mano mėgstamiausių menėsių . Būtent geguže dažniausiai pavasario kulminacija,kuomet atsiranda atsakymai į visus klausimus iškeltus prieš ją. Visada mėgdavau priskinti alyvų nuo kaimynų medžių,pasistatyti kambary vazą su įvairių spalvų hiacintais ir kiekvieną rytą pabusti nuo saulės spindulio ir nuostabaus jų kvapo. Važiuoti dviračiu per balas ir jausti kvapą ką tik po lietaus. Šie dalykai man primena visas gegužes. Būtą ir liūdnų dienų,savaičių ,bet liūdėt pavasarį yra labai liūdna. Taip pat,kaip ir grįžus namo po ilgos dienos,numetus rūbus į kampą atsigulti į lovą ,ir nieko negirdėt šalia,nes esi viena. Arba grįžti namo,kur Tavęs laukia šeima ir visiem pasakot apie savo dieną. Bet manau liūdniausias jausmas tas - suvokti ,kad stovi vietoje,kad niekur nejudi ir nedarai nieko,kas priverčia tave jaustis gyvam. Kartais nesuprantu žmonių,pro kuriuos praeiname kiekvieną dieną ir jie net nesugeba išspausti šypsenos. Kartais būna liūdna,kaip kiekvieną dieną perki tą pačia kavą,o tave sutinka taip,lyg ateitum prašyti išmaldos ir būsi tuojau pat išvytas. Mane užknisa,kad net kalbant apie prezidentų rinkimus,būni iškritikuojamas neva "toks tokį išsirinko" .  Milijonai žmonių yra tokie NEsavikritiški. Visi yra tik linkę idealizuoti save ,o ne kitus,savo,bet ne kitų ir nesidžiaugti už kitus,o viską suversti pinigam ir lengvabūdiškumui. Kodėl kai kurie žmonės tokie riboti,ir nesupranta,kad pas visus mąstymas ,stilius,charakteris ir mėgstamiausia arbata yra kitokie ? Ir TAIP TŪRI BŪT. Kodėl mes turime būt vienodi,kad mūsų neatskirtų ? Būtu taip neįdomu ! O dabar-mūsų daug ir mes skirtingi,turime savo prioritetus ir neperšame jų kitiem. Kodėl mes kritikuojame žmogų kuris laikosi dietos ? Kodėl mes netikime,kad žmogus visko pasiekė pats. Kodėl nebemokame priimti komplimentų ? Nes per dažnai kritikuojame kitus lyg nuo jų pasirinkimo priklausytų mūsų gyvenimas. Smagu pasijuokti ,bet nereikia tuo gyventi. Nereikia laukti kiekvieno žmogaus nuopolio,kad patapšnotum jam per petį pasakęs "niu va,gal kitą kartą " . Nereikia vartyti akių,kaip Tavęs ko nors prašo. Juk  žmonės- tokie įdomus,šmaikštus, rimti ,gražūs ir skirtingi. Jie visi turi to,ko neturime mes,o mes- ko neturi jie ir tai yra gerai. Mes neprivalome mylėti vienas kito ,bet neprivalome jų nekęsti už jų buvimą. Pradėjau geguže,o baigiau moralu,kokie mes neturėtumėm būt. Kartais sakoma,kad žmogų keičia jo paties aplinka. Atsisėdau ir galvoju,ar tai ta aplinka priverčia mane šitaip kalbėti ? Labai tikiuosi,kad ne. Šiandien penktadienis,matyt rytoj bus gera diena,kadangi šiandien jau jaučiuosi visiškai outOfMyMind.

Share: