Mesk akmenuką į jūra

Sunkiai prisimenu tą kartą,kaip labai norėjau grįžti namo ir kada taip tyliai savyje džiaugiausi pagaliau grįžusi namo ir numėtusi daiktus ant lovos. Kaip taip su nekantrumu laukiau,kada įvažiuosiu į Vilnių,ir lyg pirmą kartą įvažiavus apžiūrinėsiu kiekvieną pastatą pro langą. Gera grįžt namo, ir nesakau,kad man nepatiko pajūris ,tas nuostabus smelis,kurio tikrai niekur kitur pasaulyje nemačiau ; tas oras prie jūros ,tas kvapas ir ta savotiškai (šalta) jūra. Poros dienų atostogos man padėjo suprasti,kad tūrėčiau į kai kuriuos dalykus žiūrėti papraščiau. Kartais per daug perdedu ,pykstu dėl nieko arba nevertinu dalykų ,daiktų,žmonių . Aš supratau,kad gera ištrinti tam tikrus dalykus,atleidžiant vietos naujiems.. o kartu ir laikytis tam tikrų tradicijų. Jokia kava nebus tokia skani ,jeigu jos negersi namuose ; joks žmogus nebus Tavo,jeigu nepasakysi jam "labas",o daiktas nebus Tavo jeigu jo neprijaukinsi. Ir štai,aš grįžau namo ! Mano lova,mano kambarys,bijūnų kvapo žvakė ant staliuko, mano rytinis kruasanas ir atneštas laikraštis,mano šuo prašantis mane išvesti jį į lauką, mano dviratis,mano draugai,mano miestas. Mano miestas,kurio labai pasiilgau ir po kurį važinėjant vėl apemė nostalgija.. Kad norėčiau mokytis užsienyje,nes grįžtant namo tas laikas praleistas namuose būtu sunkiai atpasakojamas. Bet juk svarbiausia tai,ką mes jaučiame širdyje. Nes tik nustoję klausytis logikos dėsnių pradėdam klausytis širdies ir klausiam savęs 'o kas jeigu nepasiseks?'. Ir tada supranti,kad reikia daryti tai,kas daro Tave laimingu. Ir tai galioja ne tik vasarai. Jaučiuosi tikrai grįžusi namo.

Saulės nubučiuota, 

Greta.

Share: